|
литовский словарь / suskurti | |
suskùrti (suskū̃ra, suskùro) (suplyšti) разодраться/ раздираться šnek., изорваться
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | suskurstu, suskūru | suskurdau | suskurdavau, suskursdavau | suskursiu, suskursiu |
|---|
| 2p.sg. | suskūri, suskursti | suskurdai | suskursdavai, suskurdavai | suskursi, suskursi |
|---|
| 3p.sg. | suskursta, suskūra | suskurdo | suskursdavo, suskurdavo | suskurs, suskurs |
|---|
| 1p.pl. | suskūrame, suskurstame, suskurstam, suskūram | suskurdome, suskurdom | suskursdavom, suskurdavom, suskursdavome, suskurdavome | suskursim, suskursime, suskursime, suskursim |
|---|
| 2p.pl. | suskurstat, suskūrat, suskūrate, suskurstate | suskurdote, suskurdot | suskursdavote, suskurdavote, suskursdavot, suskurdavot | suskursite, suskursite, suskursit, suskursit |
|---|
| 3p.pl. | suskūra, suskursta | suskurdo | suskursdavo, suskurdavo | suskurs, suskurs |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | suskurčiau, suskursčiau | suskurstumėme, suskurstume, suskurtumėme, suskurtume, suskurstumėm, suskurtumėm |
|---|
| 2p. | suskurstum, suskurtum, suskurstumei, suskurtumei | suskurstumėt, suskurtumėt, suskurstumėte, suskurtumėte |
|---|
| 3p. | suskurstų, suskurtų | suskurstų, suskurtų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | suskurskime, suskurskim, suskurkime, suskurkim |
|---|
| 2p. | suskurski, suskurki, suskurk, suskursk | suskurkit, suskurskite, suskurkite, suskurskit |
|---|
| 3p. | tesuskūra, tesuskurstie, tesuskursta, tesuskūrie | tesuskūrie, tesuskūra, tesuskurstie, tesuskursta |
|---|
|
