/ru/
смеяться; шутить; насмехаться
/en/
1. laugh ; (tyliai) chuckle; j. ligi ašarų laugh until one cries; 2. žr. juokauti 2; 3. (pašiepti, tyčiotis) laugh (at), mock (at); make fun (of); tas juoksis, kas juoksis paskutinis he laughs best who laughs last; he who laughs last laughs longest
/de/
(iš ko) lachen vi (über A)
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | juokiuosi, juokiuos | juokiausi, juokiaus | juokdavausi, juokdavaus | juoksiuos, juoksiuosi |
| 2p.sg. | juokiesi, juokies | juokeisi, juokeis | juokdavais, juokdavaisi | juoksies, juoksiesi |
| 3p.sg. | juokiasi, juokias | juokės, juokėsi | juokdavos, juokdavosi | juoksis |
| 1p.pl. | juokiamės | juokėmės | juokdavomės | juoksimės |
| 2p.pl. | juokiatės | juokėtės | juokdavotės | juoksitės |
| 3p.pl. | juokiasi, juokias | juokės, juokėsi | juokdavosi, juokdavos | juoksis |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | juokčiaus, juokčiausi | juoktumėmės, juoktumės |
| 2p. | juoktumeis, juoktumeisi | juoktumėtės |
| 3p. | juoktųsi, juoktųs | juoktųsi, juoktųs |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | juokimės | |
| 2p. | juokis | juokitės |
| 3p. | tesijuokia, tesijuokie | tesijuokie, tesijuokia |