/ru/
столкнуться; схватиться; сразиться
/en/
(susikibti) grapple (with); (kovoje) skirmish (with); encounter (with) (ir sport.)
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | susiremiu | susirėmiau | susiremdavau | susiremsiu |
| 2p.sg. | susiremi | susirėmei | susiremdavai | susiremsi |
| 3p.sg. | susiremia | susirėmė | susiremdavo | susirems |
| 1p.pl. | susiremiam, susiremiame | susirėmėm, susirėmėme | susiremdavome | susiremsime |
| 2p.pl. | susiremiate | susirėmėte, susirėmėt | susiremdavote | susiremsite |
| 3p.pl. | susiremia | susirėmė | susiremdavo | susirems |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | susiremčiau | susiremtume, susiremtumėme |
| 2p. | susiremtumei, susiremtum | susiremtumėte |
| 3p. | susiremtų | susiremtų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | susiremkim, susiremkime | |
| 2p. | susiremk, susiremki | susiremkite, susiremkit |
| 3p. | tesusiremie, tesusiremia | tesusiremie, tesusiremia |