/ru/
надрываться
/en/
rupture; juokais split one's sides with laughter
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | patrūkstu | patrūkau | patrūkdavau | patrūksiu |
| 2p.sg. | patrūksti | patrūkai | patrūkdavai | patrūksi |
| 3p.sg. | patrūksta | patrūko | patrūkdavo | patrūks |
| 1p.pl. | patrūkstame, patrūkstam | patrūkome, patrūkom | patrūkdavome, patrūkdavom | patrūksime, patrūksim |
| 2p.pl. | patrūkstat, patrūkstate | patrūkote, patrūkot | patrūkdavot, patrūkdavote | patrūksite, patrūksit |
| 3p.pl. | patrūksta | patrūko | patrūkdavo | patrūks |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | patrūkčiau | patrūktume, patrūktumėm, patrūktumėme |
| 2p. | patrūktum, patrūktumei | patrūktumėte, patrūktumėt |
| 3p. | patrūktų | patrūktų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | patrūkime, patrūkim | |
| 2p. | patrūk, patrūki | patrūkit, patrūkite |
| 3p. | tepatrūksta, tepatrūkstie | tepatrūksta, tepatrūkstie |