|
|
|
|
литовский словарь / įduobti | | įduõbti (įduõbia, į̃duobė) вдавить/вдавливать (pvz., sofą), сделать/делать углубление
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | įduobiu | įduobiau | įduobdavau | įduobsiu |
---|
2p.sg. | įduobi | įduobei | įduobdavai | įduobsi |
---|
3p.sg. | įduobia | įduobė | įduobdavo | įduobs |
---|
1p.pl. | įduobiame, įduobiam | įduobėme, įduobėm | įduobdavom, įduobdavome | įduobsim, įduobsime |
---|
2p.pl. | įduobiate, įduobiat | įduobėte, įduobėt | įduobdavote, įduobdavot | įduobsit, įduobsite |
---|
3p.pl. | įduobia | įduobė | įduobdavo | įduobs |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | įduobčiau | įduobtumėme, įduobtume, įduobtumėm |
---|
2p. | įduobtumei, įduobtum | įduobtumėte, įduobtumėt |
---|
3p. | įduobtų | įduobtų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | įduobkime, įduobkim |
---|
2p. | įduobk, įduobki | įduobkite, įduobkit |
---|
3p. | teįduobie, teįduobia | teįduobie, teįduobia |
---|
|