|
|
|
|
литовский словарь / įsivilioti | | įsivilióti (įsiviliója, įsiviliójo) завлечь/завлекать [заманить/заманивать] к себе.
/en/ entice in(to), lure in(to); decoy in(to); į. ką į kambarį lure/decoy smb into the room
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | įsivilioju | įsiviliojau | įsiviliodavau | įsiviliosiu |
---|
2p.sg. | įsivilioji | įsiviliojai | įsiviliodavai | įsiviliosi |
---|
3p.sg. | įsivilioja | įsiviliojo | įsiviliodavo | įsivilios |
---|
1p.pl. | įsiviliojame, įsiviliojam | įsiviliojome, įsiviliojom | įsiviliodavome | įsiviliosime |
---|
2p.pl. | įsiviliojate | įsiviliojote, įsiviliojot | įsiviliodavote | įsiviliosite |
---|
3p.pl. | įsivilioja | įsiviliojo | įsiviliodavo | įsivilios |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | įsiviliočiau | įsiviliotume, įsiviliotumėme |
---|
2p. | įsiviliotumei, įsiviliotum | įsiviliotumėte |
---|
3p. | įsiviliotų | įsiviliotų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | įsiviliokim, įsiviliokime |
---|
2p. | įsiviliok, įsivilioki | įsiviliokite, įsiviliokit |
---|
3p. | teįsiviliojie, teįsivilioja | teįsiviliojie, teįsivilioja |
---|
|