|
|
|
|
литовский словарь / nugarsėti | | nugarsė́ti (nùgarsi, nugarsė́jo) прославиться/прославляться
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | nugarsėju | nugarsėjau | nugarsėdavau | nugarsėsiu |
---|
2p.sg. | nugarsėji | nugarsėjai | nugarsėdavai | nugarsėsi |
---|
3p.sg. | nugarsėja | nugarsėjo | nugarsėdavo | nugarsės |
---|
1p.pl. | nugarsėjame, nugarsėjam | nugarsėjome, nugarsėjom | nugarsėdavom, nugarsėdavome | nugarsėsime, nugarsėsim |
---|
2p.pl. | nugarsėjate, nugarsėjat | nugarsėjote, nugarsėjot | nugarsėdavot, nugarsėdavote | nugarsėsit, nugarsėsite |
---|
3p.pl. | nugarsėja | nugarsėjo | nugarsėdavo | nugarsės |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | nugarsėčiau | nugarsėtumėm, nugarsėtumėme, nugarsėtume |
---|
2p. | nugarsėtumei, nugarsėtum | nugarsėtumėte, nugarsėtumėt |
---|
3p. | nugarsėtų | nugarsėtų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | nugarsėkim, nugarsėkime |
---|
2p. | nugarsėk, nugarsėki | nugarsėkite, nugarsėkit |
---|
3p. | tenugarsėja, tenugarsėjie | tenugarsėja, tenugarsėjie |
---|
|