|
|
|
|
литовский словарь / gašlėti | | gašlė́ti (gašlė́ja, gašlė́jo) — становиться сладострастным [похотливым];
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | gašlėju | gašlėjau | gašlėdavau | gašlėsiu |
---|
2p.sg. | gašlėji | gašlėjai | gašlėdavai | gašlėsi |
---|
3p.sg. | gašlėja | gašlėjo | gašlėdavo | gašlės |
---|
1p.pl. | gašlėjame, gašlėjam | gašlėjome, gašlėjom | gašlėdavome, gašlėdavom | gašlėsime, gašlėsim |
---|
2p.pl. | gašlėjat, gašlėjate | gašlėjote, gašlėjot | gašlėdavote, gašlėdavot | gašlėsite, gašlėsit |
---|
3p.pl. | gašlėja | gašlėjo | gašlėdavo | gašlės |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | gašlėčiau | gašlėtume, gašlėtumėme, gašlėtumėm |
---|
2p. | gašlėtumei, gašlėtum | gašlėtumėt, gašlėtumėte |
---|
3p. | gašlėtų | gašlėtų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | gašlėkim, gašlėkime |
---|
2p. | gašlėki, gašlėk | gašlėkite, gašlėkit |
---|
3p. | tegašlėja, tegašlėjie | tegašlėjie, tegašlėja |
---|
|