|
|
|
|
литовский словарь / išsimiltuoti | | išsimiltúoti (išsimiltúoja, išsimiltãvo) вымараться/мараться мукой
/en/ make oneself dirty with flour
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | išsimiltuoju | išsimiltavau | išsimiltuodavau | išsimiltuosiu |
---|
2p.sg. | išsimiltuoji | išsimiltavai | išsimiltuodavai | išsimiltuosi |
---|
3p.sg. | išsimiltuoja | išsimiltavo | išsimiltuodavo | išsimiltuos |
---|
1p.pl. | išsimiltuojame, išsimiltuojam | išsimiltavome, išsimiltavom | išsimiltuodavome | išsimiltuosime |
---|
2p.pl. | išsimiltuojate | išsimiltavot, išsimiltavote | išsimiltuodavote | išsimiltuosite |
---|
3p.pl. | išsimiltuoja | išsimiltavo | išsimiltuodavo | išsimiltuos |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | išsimiltuočiau | išsimiltuotumėme, išsimiltuotume |
---|
2p. | išsimiltuotum, išsimiltuotumei | išsimiltuotumėte |
---|
3p. | išsimiltuotų | išsimiltuotų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | išsimiltuokime, išsimiltuokim |
---|
2p. | išsimiltuoki, išsimiltuok | išsimiltuokit, išsimiltuokite |
---|
3p. | teišsimiltuoja, teišsimiltuojie | teišsimiltuoja, teišsimiltuojie |
---|
|