|
|
|
|
литовский словарь / uždėdinėti | |
uždėdinė́ti (uždėdinė́ja, uždėdinė́jo) džn.
1. накладывать;
2. возлагать
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | uždėdinėju | uždėdinėjau | uždėdinėdavau | uždėdinėsiu |
|---|
| 2p.sg. | uždėdinėji | uždėdinėjai | uždėdinėdavai | uždėdinėsi |
|---|
| 3p.sg. | uždėdinėja | uždėdinėjo | uždėdinėdavo | uždėdinės |
|---|
| 1p.pl. | uždėdinėjam, uždėdinėjame | uždėdinėjome, uždėdinėjom | uždėdinėdavom, uždėdinėdavome | uždėdinėsim, uždėdinėsime |
|---|
| 2p.pl. | uždėdinėjate, uždėdinėjat | uždėdinėjote, uždėdinėjot | uždėdinėdavote, uždėdinėdavot | uždėdinėsite, uždėdinėsit |
|---|
| 3p.pl. | uždėdinėja | uždėdinėjo | uždėdinėdavo | uždėdinės |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | uždėdinėčiau | uždėdinėtumėme, uždėdinėtumėm, uždėdinėtume |
|---|
| 2p. | uždėdinėtum, uždėdinėtumei | uždėdinėtumėte, uždėdinėtumėt |
|---|
| 3p. | uždėdinėtų | uždėdinėtų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | uždėdinėkime, uždėdinėkim |
|---|
| 2p. | uždėdinėk, uždėdinėki | uždėdinėkit, uždėdinėkite |
|---|
| 3p. | teuždėdinėja, teuždėdinėjie | teuždėdinėja, teuždėdinėjie |
|---|
|
