/ru/
ускоряться
/en/
quicken; accelerate
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | greitėju | greitėjau | greitėdavau | greitėsiu |
| 2p.sg. | greitėji | greitėjai | greitėdavai | greitėsi |
| 3p.sg. | greitėja | greitėjo | greitėdavo | greitės |
| 1p.pl. | greitėjame, greitėjam | greitėjom, greitėjome | greitėdavom, greitėdavome | greitėsime, greitėsim |
| 2p.pl. | greitėjat, greitėjate | greitėjot, greitėjote | greitėdavot, greitėdavote | greitėsit, greitėsite |
| 3p.pl. | greitėja | greitėjo | greitėdavo | greitės |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | greitėčiau | greitėtumėm, greitėtume, greitėtumėme |
| 2p. | greitėtum, greitėtumei | greitėtumėt, greitėtumėte |
| 3p. | greitėtų | greitėtų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | greitėkim, greitėkime | |
| 2p. | greitėk, greitėki | greitėkite, greitėkit |
| 3p. | tegreitėja, tegreitėjie | tegreitėja, tegreitėjie |