|
|
|
|
литовский словарь / išgarbinti | |
išgárbinti (išgárbina, išgárbino)
1. (išgirti) восхвалить/восхвалять, превознести/превозносить;
2. prk. (išvaryti) выгнать/выгонять
/en/
1. eulogize, extol, belaud, glorify; 2. prk. (išplūsti) scold, give a dressing
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | išgarbinu | išgarbinau | išgarbindavau | išgarbinsiu |
|---|
| 2p.sg. | išgarbini | išgarbinai | išgarbindavai | išgarbinsi |
|---|
| 3p.sg. | išgarbina | išgarbino | išgarbindavo | išgarbins |
|---|
| 1p.pl. | išgarbiname, išgarbinam | išgarbinome, išgarbinom | išgarbindavom, išgarbindavome | išgarbinsim, išgarbinsime |
|---|
| 2p.pl. | išgarbinat, išgarbinate | išgarbinote, išgarbinot | išgarbindavote, išgarbindavot | išgarbinsite, išgarbinsit |
|---|
| 3p.pl. | išgarbina | išgarbino | išgarbindavo | išgarbins |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | išgarbinčiau | išgarbintume, išgarbintumėm, išgarbintumėme |
|---|
| 2p. | išgarbintum, išgarbintumei | išgarbintumėte, išgarbintumėt |
|---|
| 3p. | išgarbintų | išgarbintų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | išgarbinkime, išgarbinkim |
|---|
| 2p. | išgarbink, išgarbinki | išgarbinkit, išgarbinkite |
|---|
| 3p. | teišgarbinie, teišgarbina | teišgarbinie, teišgarbina |
|---|
|
