/ru/
сломить; сламывать; (с)ломать; нарушить; преступить; сверстывать
/en/
1. break ; (į gabalus) break up arba to pieces ; s. lazdą (koją) break a stick (one's leg);2. prk. (įstatymą ir pan.) break, violate, infringe (upon); s. žodį break one's word, fail to keep one's word; s. priesaiką break one's oath;3. prk. (sunaikinti) destroy, sweep away; s. tradicijas destroy traditions; s. senus papročius sweep away old customs;4. poligr. impose
/de/
zerbrechen* vt; duotą žodį sein Wort brechen
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | sulaužau | sulaužiau | sulaužydavau | sulaužysiu |
| 2p.sg. | sulaužai | sulaužei | sulaužydavai | sulaužysi |
| 3p.sg. | sulaužo | sulaužė | sulaužydavo | sulaužys |
| 1p.pl. | sulaužome, sulaužom | sulaužėm, sulaužėme | sulaužydavome, sulaužydavom | sulaužysime, sulaužysim |
| 2p.pl. | sulaužote, sulaužot | sulaužėte, sulaužėt | sulaužydavote, sulaužydavot | sulaužysit, sulaužysite |
| 3p.pl. | sulaužo | sulaužė | sulaužydavo | sulaužys |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | sulaužyčiau | sulaužytumėme, sulaužytume, sulaužytumėm |
| 2p. | sulaužytumei, sulaužytum | sulaužytumėt, sulaužytumėte |
| 3p. | sulaužytų | sulaužytų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | sulaužykim, sulaužykime | |
| 2p. | sulaužyk, sulaužyki | sulaužykite, sulaužykit |
| 3p. | tesulaužai, tesulaužo | tesulaužo, tesulaužai |