|
|
|
|
литовский словарь / rūstėti | |
rūstė́ti (rūstė́ja, rūstė́jo) становиться суровым [гневным, грозным]
/en/
grow wrathful/severe/angry
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | rūstėju | rūstėjau | rūstėdavau | rūstėsiu |
|---|
| 2p.sg. | rūstėji | rūstėjai | rūstėdavai | rūstėsi |
|---|
| 3p.sg. | rūstėja | rūstėjo | rūstėdavo | rūstės |
|---|
| 1p.pl. | rūstėjam, rūstėjame | rūstėjom, rūstėjome | rūstėdavom, rūstėdavome | rūstėsime, rūstėsim |
|---|
| 2p.pl. | rūstėjate, rūstėjat | rūstėjote, rūstėjot | rūstėdavote, rūstėdavot | rūstėsit, rūstėsite |
|---|
| 3p.pl. | rūstėja | rūstėjo | rūstėdavo | rūstės |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | rūstėčiau | rūstėtume, rūstėtumėm, rūstėtumėme |
|---|
| 2p. | rūstėtum, rūstėtumei | rūstėtumėt, rūstėtumėte |
|---|
| 3p. | rūstėtų | rūstėtų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | rūstėkim, rūstėkime |
|---|
| 2p. | rūstėk, rūstėki | rūstėkit, rūstėkite |
|---|
| 3p. | terūstėjie, terūstėja | terūstėjie, terūstėja |
|---|
|
