/ru/
обострятьс, заостряться
/en/
become/grow sharp
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | aštrėju | aštrėjau | aštrėdavau | aštrėsiu |
| 2p.sg. | aštrėji | aštrėjai | aštrėdavai | aštrėsi |
| 3p.sg. | aštrėja | aštrėjo | aštrėdavo | aštrės |
| 1p.pl. | aštrėjam, aštrėjame | aštrėjome, aštrėjom | aštrėdavome, aštrėdavom | aštrėsime, aštrėsim |
| 2p.pl. | aštrėjate, aštrėjat | aštrėjote, aštrėjot | aštrėdavote, aštrėdavot | aštrėsit, aštrėsite |
| 3p.pl. | aštrėja | aštrėjo | aštrėdavo | aštrės |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | aštrėčiau | aštrėtumėme, aštrėtumėm, aštrėtume |
| 2p. | aštrėtumei, aštrėtum | aštrėtumėte, aštrėtumėt |
| 3p. | aštrėtų | aštrėtų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | aštrėkim, aštrėkime | |
| 2p. | aštrėki, aštrėk | aštrėkite, aštrėkit |
| 3p. | teaštrėja, teaštrėjie | teaštrėja, teaštrėjie |