/ru/
нападать; набрасываться
/de/
angreifen* vt, herfallen* vi (über A)
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | užsipuolu | užsipuoliau | užsipuldavau | užsipulsiu |
| 2p.sg. | užsipuoli | užsipuolei | užsipuldavai | užsipulsi |
| 3p.sg. | užsipuola | užsipuolė | užsipuldavo | užsipuls |
| 1p.pl. | užsipuolam, užsipuolame | užsipuolėme, užsipuolėm | užsipuldavome | užsipulsime |
| 2p.pl. | užsipuolate | užsipuolėte, užsipuolėt | užsipuldavote | užsipulsite |
| 3p.pl. | užsipuola | užsipuolė | užsipuldavo | užsipuls |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | užsipulčiau | užsipultumėme, užsipultume |
| 2p. | užsipultumei, užsipultum | užsipultumėte |
| 3p. | užsipultų | užsipultų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | užsipulkime, užsipulkim | |
| 2p. | užsipulk, užsipulki | užsipulkite, užsipulkit |
| 3p. | teužsipuolie, teužsipuola | teužsipuola, teužsipuolie |