|
|
|
|
литовский словарь / išgriežti | |
išgríežti (išgríežia, išgríežė)
1. проиграть/играть;
2. (išgremžti) вырезать/вырезать кругом
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | išgriežiu | išgriežiau | išgrieždavau | išgriešiu |
|---|
| 2p.sg. | išgrieži | išgriežei | išgrieždavai | išgrieši |
|---|
| 3p.sg. | išgriežia | išgriežė | išgrieždavo | išgrieš |
|---|
| 1p.pl. | išgriežiame, išgriežiam | išgriežėme, išgriežėm | išgrieždavome, išgrieždavom | išgriešime, išgriešim |
|---|
| 2p.pl. | išgriežiate, išgriežiat | išgriežėt, išgriežėte | išgrieždavot, išgrieždavote | išgriešite, išgriešit |
|---|
| 3p.pl. | išgriežia | išgriežė | išgrieždavo | išgrieš |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | išgriežčiau | išgriežtumėm, išgriežtume, išgriežtumėme |
|---|
| 2p. | išgriežtum, išgriežtumei | išgriežtumėte, išgriežtumėt |
|---|
| 3p. | išgriežtų | išgriežtų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | išgriežkim, išgriežkime |
|---|
| 2p. | išgriežk, išgriežki | išgriežkite, išgriežkit |
|---|
| 3p. | teišgriežia, teišgriežie | teišgriežie, teišgriežia |
|---|
|
