/ru/
выпытывать; распрашивать
/en/
elicit (smth from).
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | kamantinėju | kamantinėjau | kamantinėdavau | kamantinėsiu |
| 2p.sg. | kamantinėji | kamantinėjai | kamantinėdavai | kamantinėsi |
| 3p.sg. | kamantinėja | kamantinėjo | kamantinėdavo | kamantinės |
| 1p.pl. | kamantinėjame, kamantinėjam | kamantinėjome, kamantinėjom | kamantinėdavome, kamantinėdavom | kamantinėsim, kamantinėsime |
| 2p.pl. | kamantinėjate, kamantinėjat | kamantinėjot, kamantinėjote | kamantinėdavot, kamantinėdavote | kamantinėsite, kamantinėsit |
| 3p.pl. | kamantinėja | kamantinėjo | kamantinėdavo | kamantinės |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | kamantinėčiau | kamantinėtumėm, kamantinėtume, kamantinėtumėme |
| 2p. | kamantinėtumei, kamantinėtum | kamantinėtumėte, kamantinėtumėt |
| 3p. | kamantinėtų | kamantinėtų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | kamantinėkim, kamantinėkime | |
| 2p. | kamantinėk, kamantinėki | kamantinėkite, kamantinėkit |
| 3p. | tekamantinėjie, tekamantinėja | tekamantinėja, tekamantinėjie |