/ru/
оскорблять, обижать
/en/
insult; (šiurkščiai) outrage
/de/
beleidigen vt
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | įžeidžiu | įžeidžiau, įžeidiau | įžeisdavau | įžeisiu |
| 2p.sg. | įžeidi | įžeidei | įžeisdavai | įžeisi |
| 3p.sg. | įžeidžia | įžeidė | įžeisdavo | įžeis |
| 1p.pl. | įžeidžiame, įžeidžiam | įžeidėme, įžeidėm | įžeisdavome, įžeisdavom | įžeisim, įžeisime |
| 2p.pl. | įžeidžiate, įžeidžiat | įžeidėte, įžeidėt | įžeisdavote, įžeisdavot | įžeisit, įžeisite |
| 3p.pl. | įžeidžia | įžeidė | įžeisdavo | įžeis |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | įžeisčiau | įžeistumėme, įžeistumėm, įžeistume |
| 2p. | įžeistumei, įžeistum | įžeistumėt, įžeistumėte |
| 3p. | įžeistų | įžeistų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | įžeiskim, įžeiskime | |
| 2p. | įžeiski, įžeisk | įžeiskite, įžeiskit |
| 3p. | teįžeidie | teįžeidie |