|
|
|
|
литовский словарь / užsibaigti | | užsibaĩgti (užsibaĩgia, užsìbaigė) žr. pasibaigti
/ru/ закончиться завершиться
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | užsibaigiu | užsibaigiau | užsibaigdavau | užsibaigsiu |
---|
2p.sg. | užsibaigi | užsibaigei | užsibaigdavai | užsibaigsi |
---|
3p.sg. | užsibaigia | užsibaigė | užsibaigdavo | užsibaigs |
---|
1p.pl. | užsibaigiame, užsibaigiam | užsibaigėm, užsibaigėme | užsibaigdavome | užsibaigsime |
---|
2p.pl. | užsibaigiate | užsibaigėt, užsibaigėte | užsibaigdavote | užsibaigsite |
---|
3p.pl. | užsibaigia | užsibaigė | užsibaigdavo | užsibaigs |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | užsibaigčiau | užsibaigtumėme, užsibaigtume |
---|
2p. | užsibaigtumei, užsibaigtum | užsibaigtumėte |
---|
3p. | užsibaigtų | užsibaigtų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | užsibaikime, užsibaikim |
---|
2p. | užsibaiki, užsibaik | užsibaikit, užsibaikite |
---|
3p. | teužsibaigie, teužsibaigia | teužsibaigie, teužsibaigia |
---|
|