/ru/
посвятить, посвящать
/en/
1. (kurį laiką) celebrate (for some time); 2. bažn. consecrate, sanctify
/de/
widmen vt
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | pašvenčiu | pašvenčiau, pašventiau | pašvęsdavau | pašvęsiu |
| 2p.sg. | pašventi | pašventei | pašvęsdavai | pašvęsi |
| 3p.sg. | pašvenčia | pašventė | pašvęsdavo | pašvęs |
| 1p.pl. | pašvenčiame, pašvenčiam | pašventėme, pašventėm | pašvęsdavome, pašvęsdavom | pašvęsime, pašvęsim |
| 2p.pl. | pašvenčiat, pašvenčiate | pašventėt, pašventėte | pašvęsdavote, pašvęsdavot | pašvęsit, pašvęsite |
| 3p.pl. | pašvenčia | pašventė | pašvęsdavo | pašvęs |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | pašvęsčiau | pašvęstumėme, pašvęstumėm, pašvęstume |
| 2p. | pašvęstum, pašvęstumei | pašvęstumėt, pašvęstumėte |
| 3p. | pašvęstų | pašvęstų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | pašvęskime, pašvęskim | |
| 2p. | pašvęsk, pašvęski | pašvęskit, pašvęskite |
| 3p. | tepašventie | tepašventie |