|
|
|
|
литовский словарь / iškliukėti | | iškliukė́ti (ìškliuka, iškliukė́jo) šnek. вылиться/выливаться с бульканьем
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | iškliuku | iškliukėjau | iškliukėdavau | iškliukėsiu |
---|
2p.sg. | iškliuki | iškliukėjai | iškliukėdavai | iškliukėsi |
---|
3p.sg. | iškliuka | iškliukėjo | iškliukėdavo | iškliukės |
---|
1p.pl. | iškliukame, iškliukam | iškliukėjom, iškliukėjome | iškliukėdavome, iškliukėdavom | iškliukėsime, iškliukėsim |
---|
2p.pl. | iškliukate, iškliukat | iškliukėjote, iškliukėjot | iškliukėdavot, iškliukėdavote | iškliukėsite, iškliukėsit |
---|
3p.pl. | iškliuka | iškliukėjo | iškliukėdavo | iškliukės |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | iškliukėčiau | iškliukėtumėm, iškliukėtumėme, iškliukėtume |
---|
2p. | iškliukėtum, iškliukėtumei | iškliukėtumėte, iškliukėtumėt |
---|
3p. | iškliukėtų | iškliukėtų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | iškliukėkime, iškliukėkim |
---|
2p. | iškliukėk, iškliukėki | iškliukėkite, iškliukėkit |
---|
3p. | teiškliuka, teiškliukie | teiškliuka, teiškliukie |
---|
|