|
|
|
|
литовский словарь / ūmintis | |
ū́mintis (ū́minasi, ū́minosi) — становиться запальчивым [вспыльчивым]
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | ūminuos, ūminuosi | ūminausi, ūminaus | ūmindavaus, ūmindavausi | ūminsiuosi, ūminsiuos |
|---|
| 2p.sg. | ūminies, ūminiesi | ūminaisi, ūminais | ūmindavaisi, ūmindavais | ūminsiesi, ūminsies |
|---|
| 3p.sg. | ūminas, ūminasi | ūminosi, ūminos | ūmindavosi, ūmindavos | ūminsis |
|---|
| 1p.pl. | ūminamės | ūminomės | ūmindavomės | ūminsimės |
|---|
| 2p.pl. | ūminatės | ūminotės | ūmindavotės | ūminsitės |
|---|
| 3p.pl. | ūminasi, ūminas | ūminos, ūminosi | ūmindavosi, ūmindavos | ūminsis |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | ūminčiaus, ūminčiausi | ūmintumės, ūmintumėmės |
|---|
| 2p. | ūmintumeisi, ūmintumeis | ūmintumėtės |
|---|
| 3p. | ūmintųsi, ūmintųs | ūmintųs, ūmintųsi |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | ūminkimės |
|---|
| 2p. | ūminkis | ūminkitės |
|---|
| 3p. | tesiūmina, tesiūminie | tesiūmina, tesiūminie |
|---|
|
