/en/
(pažadą ir pan.) fulfil
/de/
erfüllen vt; kieno norą j-s Wunsch erfüllen
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | išpildau | išpildžiau | išpildydavau | išpildysiu |
| 2p.sg. | išpildai | išpildei | išpildydavai | išpildysi |
| 3p.sg. | išpildo | išpildė | išpildydavo | išpildys |
| 1p.pl. | išpildom, išpildome | išpildėme, išpildėm | išpildydavom, išpildydavome | išpildysime, išpildysim |
| 2p.pl. | išpildote, išpildot | išpildėte, išpildėt | išpildydavot, išpildydavote | išpildysit, išpildysite |
| 3p.pl. | išpildo | išpildė | išpildydavo | išpildys |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | išpildyčiau | išpildytumėm, išpildytume, išpildytumėme |
| 2p. | išpildytum, išpildytumei | išpildytumėte, išpildytumėt |
| 3p. | išpildytų | išpildytų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | išpildykim, išpildykime | |
| 2p. | išpildyki, išpildyk | išpildykite, išpildykit |
| 3p. | teišpildai, teišpildo | teišpildai, teišpildo |