|
|
|
|
литовский словарь / praprekiauti | |
praprekiáuti (praprekiáuja, praprekiãvo) (netekti prekiaujant) проторговать/проторговывать
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | praprekiauju | praprekiavau | praprekiaudavau | praprekiausiu |
|---|
| 2p.sg. | praprekiauji | praprekiavai | praprekiaudavai | praprekiausi |
|---|
| 3p.sg. | praprekiauja | praprekiavo | praprekiaudavo | praprekiaus |
|---|
| 1p.pl. | praprekiaujame, praprekiaujam | praprekiavom, praprekiavome | praprekiaudavome, praprekiaudavom | praprekiausim, praprekiausime |
|---|
| 2p.pl. | praprekiaujate, praprekiaujat | praprekiavote, praprekiavot | praprekiaudavote, praprekiaudavot | praprekiausit, praprekiausite |
|---|
| 3p.pl. | praprekiauja | praprekiavo | praprekiaudavo | praprekiaus |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | praprekiaučiau | praprekiautumėme, praprekiautume, praprekiautumėm |
|---|
| 2p. | praprekiautumei, praprekiautum | praprekiautumėt, praprekiautumėte |
|---|
| 3p. | praprekiautų | praprekiautų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | praprekiaukim, praprekiaukime |
|---|
| 2p. | praprekiauk, praprekiauki | praprekiaukite, praprekiaukit |
|---|
| 3p. | tepraprekiauja, tepraprekiaujie | tepraprekiauja, tepraprekiaujie |
|---|
|
