/ru/
заспорить; поспорить
/en/
(begin to) argue/quarrel (about)
/de/
(su kuo) in Streit geraten (mit j-m)
склонение/спряжение слова
глаголindicative. | ||||
---|---|---|---|---|
present | past | past frequentative | future | |
1p.sg. | susiginčiju | susiginčijau | susiginčydavau | susiginčysiu |
2p.sg. | susiginčiji | susiginčijai | susiginčydavai | susiginčysi |
3p.sg. | susiginčija | susiginčijo | susiginčydavo | susiginčys |
1p.pl. | susiginčijame, susiginčijam | susiginčijome, susiginčijom | susiginčydavome | susiginčysime |
2p.pl. | susiginčijate | susiginčijot, susiginčijote | susiginčydavote | susiginčysite |
3p.pl. | susiginčija | susiginčijo | susiginčydavo | susiginčys |
subjunctive. | ||
---|---|---|
sg. | pl. | |
1p. | susiginčyčiau | susiginčytume, susiginčytumėme |
2p. | susiginčytumei, susiginčytum | susiginčytumėte |
3p. | susiginčytų | susiginčytų |
imperative. | ||
---|---|---|
sg. | pl. | |
1p. | susiginčykim, susiginčykime | |
2p. | susiginčyki, susiginčyk | susiginčykit, susiginčykite |
3p. | tesusiginčija, tesusiginčijie | tesusiginčija, tesusiginčijie |