|
|
|
|
литовский словарь / išvalkioti | | išválkioti (išválkioja, išválkiojo) džn. истаскивать/истаскать
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | išvalkioju | išvalkiojau | išvalkiodavau | išvalkiosiu |
---|
2p.sg. | išvalkioji | išvalkiojai | išvalkiodavai | išvalkiosi |
---|
3p.sg. | išvalkioja | išvalkiojo | išvalkiodavo | išvalkios |
---|
1p.pl. | išvalkiojame, išvalkiojam | išvalkiojome, išvalkiojom | išvalkiodavome, išvalkiodavom | išvalkiosim, išvalkiosime |
---|
2p.pl. | išvalkiojat, išvalkiojate | išvalkiojote, išvalkiojot | išvalkiodavot, išvalkiodavote | išvalkiosite, išvalkiosit |
---|
3p.pl. | išvalkioja | išvalkiojo | išvalkiodavo | išvalkios |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | išvalkiočiau | išvalkiotume, išvalkiotumėme, išvalkiotumėm |
---|
2p. | išvalkiotum, išvalkiotumei | išvalkiotumėt, išvalkiotumėte |
---|
3p. | išvalkiotų | išvalkiotų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | išvalkiokime, išvalkiokim |
---|
2p. | išvalkioki, išvalkiok | išvalkiokit, išvalkiokite |
---|
3p. | teišvalkioja, teišvalkiojie | teišvalkioja, teišvalkiojie |
---|
|