|
|
|
|
литовский словарь / išponėti | | išponė́ti (išponė́ja, išponė́jo) šnek. стать/становиться барином, начать/начинать вести себя по-барски
/en/ live a life of ease ; become a lounger
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | išponėju | išponėjau | išponėdavau | išponėsiu |
---|
2p.sg. | išponėji | išponėjai | išponėdavai | išponėsi |
---|
3p.sg. | išponėja | išponėjo | išponėdavo | išponės |
---|
1p.pl. | išponėjam, išponėjame | išponėjome, išponėjom | išponėdavom, išponėdavome | išponėsim, išponėsime |
---|
2p.pl. | išponėjate, išponėjat | išponėjote, išponėjot | išponėdavot, išponėdavote | išponėsit, išponėsite |
---|
3p.pl. | išponėja | išponėjo | išponėdavo | išponės |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | išponėčiau | išponėtume, išponėtumėme, išponėtumėm |
---|
2p. | išponėtumei, išponėtum | išponėtumėt, išponėtumėte |
---|
3p. | išponėtų | išponėtų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | išponėkime, išponėkim |
---|
2p. | išponėk, išponėki | išponėkite, išponėkit |
---|
3p. | teišponėja, teišponėjie | teišponėjie, teišponėja |
---|
|