|
|
|
|
литовский словарь / užsikariauti | |
užsikariáuti (užsikariáuja, užsikariãvo) завоевать/завоёвывать себе [для себя]
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | užsikariauju | užsikariavau | užsikariaudavau | užsikariausiu |
|---|
| 2p.sg. | užsikariauji | užsikariavai | užsikariaudavai | užsikariausi |
|---|
| 3p.sg. | užsikariauja | užsikariavo | užsikariaudavo | užsikariaus |
|---|
| 1p.pl. | užsikariaujame, užsikariaujam | užsikariavome, užsikariavom | užsikariaudavome | užsikariausime |
|---|
| 2p.pl. | užsikariaujate | užsikariavote, užsikariavot | užsikariaudavote | užsikariausite |
|---|
| 3p.pl. | užsikariauja | užsikariavo | užsikariaudavo | užsikariaus |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | užsikariaučiau | užsikariautume, užsikariautumėme |
|---|
| 2p. | užsikariautum, užsikariautumei | užsikariautumėte |
|---|
| 3p. | užsikariautų | užsikariautų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | užsikariaukime, užsikariaukim |
|---|
| 2p. | užsikariauki, užsikariauk | užsikariaukit, užsikariaukite |
|---|
| 3p. | teužsikariaujie, teužsikariauja | teužsikariaujie, teužsikariauja |
|---|
|
