/ru/
переноситься; перемещаться
/en/
1. (į kitą vietą) move (to); 2. prk. (mintimis) be carried away; turn one's mind (to)
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | nusikeliu | nusikėliau | nusikeldavau | nusikelsiu |
| 2p.sg. | nusikeli | nusikėlei | nusikeldavai | nusikelsi |
| 3p.sg. | nusikelia | nusikėlė | nusikeldavo | nusikels |
| 1p.pl. | nusikeliame, nusikeliam | nusikėlėme, nusikėlėm | nusikeldavome | nusikelsime |
| 2p.pl. | nusikeliate | nusikėlėte, nusikėlėt | nusikeldavote | nusikelsite |
| 3p.pl. | nusikelia | nusikėlė | nusikeldavo | nusikels |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | nusikelčiau | nusikeltume, nusikeltumėme |
| 2p. | nusikeltum, nusikeltumei | nusikeltumėte |
| 3p. | nusikeltų | nusikeltų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | nusikelkime, nusikelkim | |
| 2p. | nusikelki, nusikelk | nusikelkite, nusikelkit |
| 3p. | tenusikelie, tenusikelia | tenusikelie, tenusikelia |