/ru/
останавливаться
/en/
stop; (kalbant ir pan.) make pauses
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | stabčioju | stabčiojau | stabčiodavau | stabčiosiu |
| 2p.sg. | stabčioji | stabčiojai | stabčiodavai | stabčiosi |
| 3p.sg. | stabčioja | stabčiojo | stabčiodavo | stabčios |
| 1p.pl. | stabčiojame, stabčiojam | stabčiojom, stabčiojome | stabčiodavom, stabčiodavome | stabčiosim, stabčiosime |
| 2p.pl. | stabčiojate, stabčiojat | stabčiojote, stabčiojot | stabčiodavote, stabčiodavot | stabčiosit, stabčiosite |
| 3p.pl. | stabčioja | stabčiojo | stabčiodavo | stabčios |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | stabčiočiau | stabčiotumėm, stabčiotumėme, stabčiotume |
| 2p. | stabčiotumei, stabčiotum | stabčiotumėt, stabčiotumėte |
| 3p. | stabčiotų | stabčiotų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | stabčiokim, stabčiokime | |
| 2p. | stabčioki, stabčiok | stabčiokite, stabčiokit |
| 3p. | testabčioja, testabčiojie | testabčioja, testabčiojie |