|
|
|
|
литовский словарь / susipjauti | | susipjáuti (susipjáuna, susipjóvė) 1. (pjūklu) распилить/распиливать (себе); 2. prk. сцепиться/сцепляться; перегрызться/грызться, перессориться/ссориться
/en/ 1. (pjūklu) saw up (for oneself); 2. (susiginčyti) (begin to) quarrel; have a set-to; 3. (apie šunis - dėl ko nors) fight (over)
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | susipjaunu | susipjoviau | susipjaudavau | susipjausiu |
---|
2p.sg. | susipjauni | susipjovei | susipjaudavai | susipjausi |
---|
3p.sg. | susipjauna | susipjovė | susipjaudavo | susipjaus |
---|
1p.pl. | susipjauname, susipjaunam | susipjovėme, susipjovėm | susipjaudavome | susipjausime |
---|
2p.pl. | susipjaunate | susipjovėte, susipjovėt | susipjaudavote | susipjausite |
---|
3p.pl. | susipjauna | susipjovė | susipjaudavo | susipjaus |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | susipjaučiau | susipjautume, susipjautumėme |
---|
2p. | susipjautumei, susipjautum | susipjautumėte |
---|
3p. | susipjautų | susipjautų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | susipjaukim, susipjaukime |
---|
2p. | susipjauki, susipjauk | susipjaukit, susipjaukite |
---|
3p. | tesusipjauna, tesusipjaunie | tesusipjauna, tesusipjaunie |
---|
|