/ru/
издырявливать, продырявливать
/en/
tear ; get holes, become/grow holey; (apie drabužį) wear through
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | kiūru | kiurau | kiurdavau | kiursiu |
| 2p.sg. | kiūri | kiurai | kiurdavai | kiursi |
| 3p.sg. | kiūra | kiuro | kiurdavo | kiurs |
| 1p.pl. | kiūrame, kiūram | kiurom, kiurome | kiurdavome, kiurdavom | kiursim, kiursime |
| 2p.pl. | kiūrate, kiūrat | kiurote, kiurot | kiurdavot, kiurdavote | kiursit, kiursite |
| 3p.pl. | kiūra | kiuro | kiurdavo | kiurs |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | kiurčiau | kiurtume, kiurtumėm, kiurtumėme |
| 2p. | kiurtum, kiurtumei | kiurtumėte, kiurtumėt |
| 3p. | kiurtų | kiurtų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | kiurkim, kiurkime | |
| 2p. | kiurki, kiurk | kiurkite, kiurkit |
| 3p. | tekiūra, tekiūrie | tekiūra, tekiūrie |