/ru/
подносить; приложить; укорять; упрекать; набивать; напихивать
/en/
1. stick (to); (priartinti prie) put (to); (priliesti) touch ; 2. (pripildyti ko) fill (with), stuff (with), pack (with); 3. (daryti priekaištą kam) reproach (smb with), upbraid (smb with), reprove (smb for); p. kam apsileidimą reproach smb with negligence;4. (prarasti) lose ; p. galvą pay with one's life (for)
/de/
1 hinhalten* vt 2 (kam) vorhalten* vt (j-m); kam nepunktualumą j-m seine Unpünktlichkeit vorhalten
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | prikišu | prikišau | prikišdavau | prikišiu |
| 2p.sg. | prikiši | prikišai | prikišdavai | prikiši |
| 3p.sg. | prikiša | prikišo | prikišdavo | prikiš |
| 1p.pl. | prikišam, prikišame | prikišome, prikišom | prikišdavom, prikišdavome | prikišim, prikišime |
| 2p.pl. | prikišat, prikišate | prikišot, prikišote | prikišdavote, prikišdavot | prikišite, prikišit |
| 3p.pl. | prikiša | prikišo | prikišdavo | prikiš |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | prikiščiau | prikištumėm, prikištume, prikištumėme |
| 2p. | prikištum, prikištumei | prikištumėte, prikištumėt |
| 3p. | prikištų | prikištų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | prikiškime, prikiškim | |
| 2p. | prikiški, prikišk | prikiškite, prikiškit |
| 3p. | teprikišie, teprikiša | teprikiša, teprikišie |