|
|
|
|
литовский словарь / graukšėti | | graukšė́ti (gráukši, graukšė́jo) — хрустеть; (dantimis) скрежетать
/en/ crunch; (dantimis) grit one's teeth
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | graukšiu | graukšėjau | graukšėdavau | graukšėsiu |
---|
2p.sg. | graukši | graukšėjai | graukšėdavai | graukšėsi |
---|
3p.sg. | graukši | graukšėjo | graukšėdavo | graukšės |
---|
1p.pl. | graukšim, graukšime | graukšėjom, graukšėjome | graukšėdavom, graukšėdavome | graukšėsim, graukšėsime |
---|
2p.pl. | graukšite, graukšit | graukšėjote, graukšėjot | graukšėdavote, graukšėdavot | graukšėsite, graukšėsit |
---|
3p.pl. | graukši | graukšėjo | graukšėdavo | graukšės |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | graukšėčiau | graukšėtumėme, graukšėtume, graukšėtumėm |
---|
2p. | graukšėtumei, graukšėtum | graukšėtumėt, graukšėtumėte |
---|
3p. | graukšėtų | graukšėtų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | graukšėkime, graukšėkim |
---|
2p. | graukšėki, graukšėk | graukšėkit, graukšėkite |
---|
3p. | tegraukši, tegraukšie | tegraukši, tegraukšie |
---|
|