|
|
|
|
литовский словарь / išblukinti | |
išblùkinti (išblùkina, išblùkino) — prž. обесцветить/обесцвечивать, сделать/ делать блёклым;
sáulė išblùkino užúolaidas — солнце обесцветило занавески
/en/
fade, decolo(u)rate
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | išblukinu | išblukinau | išblukindavau | išblukinsiu |
|---|
| 2p.sg. | išblukini | išblukinai | išblukindavai | išblukinsi |
|---|
| 3p.sg. | išblukina | išblukino | išblukindavo | išblukins |
|---|
| 1p.pl. | išblukinam, išblukiname | išblukinome, išblukinom | išblukindavome, išblukindavom | išblukinsim, išblukinsime |
|---|
| 2p.pl. | išblukinat, išblukinate | išblukinot, išblukinote | išblukindavot, išblukindavote | išblukinsit, išblukinsite |
|---|
| 3p.pl. | išblukina | išblukino | išblukindavo | išblukins |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | išblukinčiau | išblukintumėme, išblukintume, išblukintumėm |
|---|
| 2p. | išblukintumei, išblukintum | išblukintumėt, išblukintumėte |
|---|
| 3p. | išblukintų | išblukintų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | išblukinkime, išblukinkim |
|---|
| 2p. | išblukinki, išblukink | išblukinkite, išblukinkit |
|---|
| 3p. | teišblukina, teišblukinie | teišblukinie, teišblukina |
|---|
|
