/ru/
вселяться, въезжать
/en/
move in(to) , take up one's abode (in)
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | įsikraustau | įsikrausčiau | įsikraustydavau | įsikraustysiu |
| 2p.sg. | įsikraustai | įsikraustei | įsikraustydavai | įsikraustysi |
| 3p.sg. | įsikrausto | įsikraustė | įsikraustydavo | įsikraustys |
| 1p.pl. | įsikraustom, įsikraustome | įsikraustėm, įsikraustėme | įsikraustydavome | įsikraustysime |
| 2p.pl. | įsikraustote | įsikraustėte, įsikraustėt | įsikraustydavote | įsikraustysite |
| 3p.pl. | įsikrausto | įsikraustė | įsikraustydavo | įsikraustys |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | įsikraustyčiau | įsikraustytume, įsikraustytumėme |
| 2p. | įsikraustytumei, įsikraustytum | įsikraustytumėte |
| 3p. | įsikraustytų | įsikraustytų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | įsikraustykim, įsikraustykime | |
| 2p. | įsikraustyki, įsikraustyk | įsikraustykite, įsikraustykit |
| 3p. | teįsikrausto, teįsikraustai | teįsikrausto, teįsikraustai |