|
|
|
|
литовский словарь / sustangrėti | | sustangrė́ti (sustangrė́ja, sustangrė́jo) стать/становиться упругим
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | sustangrėju | sustangrėjau | sustangrėdavau | sustangrėsiu |
---|
2p.sg. | sustangrėji | sustangrėjai | sustangrėdavai | sustangrėsi |
---|
3p.sg. | sustangrėja | sustangrėjo | sustangrėdavo | sustangrės |
---|
1p.pl. | sustangrėjam, sustangrėjame | sustangrėjome, sustangrėjom | sustangrėdavom, sustangrėdavome | sustangrėsim, sustangrėsime |
---|
2p.pl. | sustangrėjate, sustangrėjat | sustangrėjote, sustangrėjot | sustangrėdavote, sustangrėdavot | sustangrėsit, sustangrėsite |
---|
3p.pl. | sustangrėja | sustangrėjo | sustangrėdavo | sustangrės |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | sustangrėčiau | sustangrėtumėm, sustangrėtumėme, sustangrėtume |
---|
2p. | sustangrėtumei, sustangrėtum | sustangrėtumėt, sustangrėtumėte |
---|
3p. | sustangrėtų | sustangrėtų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | sustangrėkim, sustangrėkime |
---|
2p. | sustangrėki, sustangrėk | sustangrėkite, sustangrėkit |
---|
3p. | tesustangrėja, tesustangrėjie | tesustangrėjie, tesustangrėja |
---|
|