/ru/
избаловываться
/en/
become/get spoilt; vaikai išpaiko the children have become/got spoilt
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | išpaikstu | išpaikau | išpaikdavau | išpaiksiu |
| 2p.sg. | išpaiksti | išpaikai | išpaikdavai | išpaiksi |
| 3p.sg. | išpaiksta | išpaiko | išpaikdavo | išpaiks |
| 1p.pl. | išpaikstame, išpaikstam | išpaikome, išpaikom | išpaikdavome, išpaikdavom | išpaiksim, išpaiksime |
| 2p.pl. | išpaikstat, išpaikstate | išpaikot, išpaikote | išpaikdavot, išpaikdavote | išpaiksit, išpaiksite |
| 3p.pl. | išpaiksta | išpaiko | išpaikdavo | išpaiks |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | išpaikčiau | išpaiktume, išpaiktumėm, išpaiktumėme |
| 2p. | išpaiktum, išpaiktumei | išpaiktumėte, išpaiktumėt |
| 3p. | išpaiktų | išpaiktų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | išpaikim, išpaikime | |
| 2p. | išpaiki, išpaik | išpaikit, išpaikite |
| 3p. | teišpaiksta, teišpaikstie | teišpaiksta, teišpaikstie |