/ru/
привязывать; навязывать
/en/
žr. pririšti
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | priraišioju | priraišiojau | priraišiodavau | priraišiosiu |
| 2p.sg. | priraišioji | priraišiojai | priraišiodavai | priraišiosi |
| 3p.sg. | priraišioja | priraišiojo | priraišiodavo | priraišios |
| 1p.pl. | priraišiojame, priraišiojam | priraišiojome, priraišiojom | priraišiodavome, priraišiodavom | priraišiosim, priraišiosime |
| 2p.pl. | priraišiojat, priraišiojate | priraišiojot, priraišiojote | priraišiodavot, priraišiodavote | priraišiosite, priraišiosit |
| 3p.pl. | priraišioja | priraišiojo | priraišiodavo | priraišios |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | priraišiočiau | priraišiotume, priraišiotumėm, priraišiotumėme |
| 2p. | priraišiotumei, priraišiotum | priraišiotumėte, priraišiotumėt |
| 3p. | priraišiotų | priraišiotų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | priraišiokime, priraišiokim | |
| 2p. | priraišioki, priraišiok | priraišiokit, priraišiokite |
| 3p. | tepriraišioja, tepriraišiojie | tepriraišioja, tepriraišiojie |