|
|
|
|
литовский словарь / susikulti | |
susikùlti (susìkulia, susikū́lė)
1. разбиться/разбиваться, сломаться/ломаться;
2. разбить/разбивать (себе)
/en/
1. (sudužti) break (to pieces) ; get/be broken; (apie laivą) be wrecked; 2. (susižaloti) hurt oneself (badly); s. galvą hurt one's head badly
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | susikuliu | susikūliau | susikuldavau | susikulsiu |
|---|
| 2p.sg. | susikuli | susikūlei | susikuldavai | susikulsi |
|---|
| 3p.sg. | susikulia | susikūlė | susikuldavo | susikuls |
|---|
| 1p.pl. | susikuliame, susikuliam | susikūlėme, susikūlėm | susikuldavome | susikulsime |
|---|
| 2p.pl. | susikuliate | susikūlėte, susikūlėt | susikuldavote | susikulsite |
|---|
| 3p.pl. | susikulia | susikūlė | susikuldavo | susikuls |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | susikulčiau | susikultumėme, susikultume |
|---|
| 2p. | susikultumei, susikultum | susikultumėte |
|---|
| 3p. | susikultų | susikultų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | susikulkim, susikulkime |
|---|
| 2p. | susikulki, susikulk | susikulkite, susikulkit |
|---|
| 3p. | tesusikulie, tesusikulia | tesusikulie, tesusikulia |
|---|
|
