|
|
|
|
литовский словарь / prakurti | |
prakùrti (pràkuria, prakū́rė)
1. протопить/ протапливать;
2. šnek. обогатить/обогащать
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | prakuriu | prakūriau | prakurdavau | prakursiu |
|---|
| 2p.sg. | prakuri | prakūrei | prakurdavai | prakursi |
|---|
| 3p.sg. | prakuria | prakūrė | prakurdavo | prakurs |
|---|
| 1p.pl. | prakuriame, prakuriam | prakūrėme, prakūrėm | prakurdavom, prakurdavome | prakursime, prakursim |
|---|
| 2p.pl. | prakuriate, prakuriat | prakūrėte, prakūrėt | prakurdavote, prakurdavot | prakursit, prakursite |
|---|
| 3p.pl. | prakuria | prakūrė | prakurdavo | prakurs |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | prakurčiau | prakurtume, prakurtumėm, prakurtumėme |
|---|
| 2p. | prakurtum, prakurtumei | prakurtumėt, prakurtumėte |
|---|
| 3p. | prakurtų | prakurtų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | prakurkim, prakurkime |
|---|
| 2p. | prakurk, prakurki | prakurkite, prakurkit |
|---|
| 3p. | teprakuria, teprakurie | teprakurie, teprakuria |
|---|
|
