|
|
|
|
литовский словарь / sušvytėti | |
sušvytė́ti (sušvỹti, sušvytė́jo) (sušvisti) засветиться/ светиться, засверкать/сверкать, засиять/ сиять;
languosè sušvytė́jo žiburiaĩ — засветились огни в окнах
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | sušvyčiu | sušvytėjau | sušvytėdavau | sušvytėsiu |
|---|
| 2p.sg. | sušvyti | sušvytėjai | sušvytėdavai | sušvytėsi |
|---|
| 3p.sg. | sušvyti | sušvytėjo | sušvytėdavo | sušvytės |
|---|
| 1p.pl. | sušvytim, sušvytime | sušvytėjom, sušvytėjome | sušvytėdavom, sušvytėdavome | sušvytėsime, sušvytėsim |
|---|
| 2p.pl. | sušvytite, sušvytit | sušvytėjote, sušvytėjot | sušvytėdavote, sušvytėdavot | sušvytėsit, sušvytėsite |
|---|
| 3p.pl. | sušvyti | sušvytėjo | sušvytėdavo | sušvytės |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | sušvytėčiau | sušvytėtume, sušvytėtumėme, sušvytėtumėm |
|---|
| 2p. | sušvytėtumei, sušvytėtum | sušvytėtumėt, sušvytėtumėte |
|---|
| 3p. | sušvytėtų | sušvytėtų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | sušvytėkim, sušvytėkime |
|---|
| 2p. | sušvytėki, sušvytėk | sušvytėkit, sušvytėkite |
|---|
| 3p. | tesušvyti, tesušvytie | tesušvytie, tesušvyti |
|---|
|
