/ru/
договариваться; уговариваться; сторговаться
/en/
1. make/strike a bargain; agree (upon); 2. (susilažinti) bet; s. iš tam tikros sumos bet a certain sum
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | susideriu | susiderėjau | susiderėdavau | susiderėsiu |
| 2p.sg. | susideri | susiderėjai | susiderėdavai | susiderėsi |
| 3p.sg. | susideri | susiderėjo | susiderėdavo | susiderės |
| 1p.pl. | susiderim, susiderime | susiderėjom, susiderėjome | susiderėdavome | susiderėsime |
| 2p.pl. | susiderite | susiderėjote, susiderėjot | susiderėdavote | susiderėsite |
| 3p.pl. | susideri | susiderėjo | susiderėdavo | susiderės |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | susiderėčiau | susiderėtumėme, susiderėtume |
| 2p. | susiderėtumei, susiderėtum | susiderėtumėte |
| 3p. | susiderėtų | susiderėtų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | susiderėkime, susiderėkim | |
| 2p. | susiderėk, susiderėki | susiderėkite, susiderėkit |
| 3p. | tesusideri, tesusiderie | tesusideri, tesusiderie |