/ru/
усыновлять
/en/
adopt a child
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | įvaikinu | įvaikinau | įvaikindavau | įvaikinsiu |
| 2p.sg. | įvaikini | įvaikinai | įvaikindavai | įvaikinsi |
| 3p.sg. | įvaikina | įvaikino | įvaikindavo | įvaikins |
| 1p.pl. | įvaikinam, įvaikiname | įvaikinom, įvaikinome | įvaikindavom, įvaikindavome | įvaikinsim, įvaikinsime |
| 2p.pl. | įvaikinat, įvaikinate | įvaikinote, įvaikinot | įvaikindavot, įvaikindavote | įvaikinsite, įvaikinsit |
| 3p.pl. | įvaikina | įvaikino | įvaikindavo | įvaikins |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | įvaikinčiau | įvaikintumėm, įvaikintume, įvaikintumėme |
| 2p. | įvaikintumei, įvaikintum | įvaikintumėte, įvaikintumėt |
| 3p. | įvaikintų | įvaikintų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | įvaikinkime, įvaikinkim | |
| 2p. | įvaikink, įvaikinki | įvaikinkite, įvaikinkit |
| 3p. | teįvaikinie, teįvaikina | teįvaikinie, teįvaikina |