|
|
|
|
литовский словарь / nusigimti | |
nusigìmti (nusigìmsta, nusìgimė) (į ką) уродиться/ урождаться (в кого);
į̃ tė́vą n. — уродиться в отца
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | nusigimstu | nusigimiau | nusigimdavau | nusigimsiu |
|---|
| 2p.sg. | nusigimsti | nusigimei | nusigimdavai | nusigimsi |
|---|
| 3p.sg. | nusigimsta | nusigimė | nusigimdavo | nusigims |
|---|
| 1p.pl. | nusigimstam, nusigimstame | nusigimėm, nusigimėme | nusigimdavome | nusigimsime |
|---|
| 2p.pl. | nusigimstate | nusigimėte, nusigimėt | nusigimdavote | nusigimsite |
|---|
| 3p.pl. | nusigimsta | nusigimė | nusigimdavo | nusigims |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | nusigimčiau | nusigimtumėme, nusigimtume |
|---|
| 2p. | nusigimtum, nusigimtumei | nusigimtumėte |
|---|
| 3p. | nusigimtų | nusigimtų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | nusigimkime, nusigimkim |
|---|
| 2p. | nusigimk, nusigimki | nusigimkit, nusigimkite |
|---|
| 3p. | tenusigimstie, tenusigimsta | tenusigimsta, tenusigimstie |
|---|
|
