/ru/
шутить
/en/
1. joke; jest; mėgti j. be fond of a joke;2. (nerimtai kalbėti) be in jest, be funny šnek.
/de/
scherzen vi
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | juokauju | juokavau | juokaudavau | juokausiu |
| 2p.sg. | juokauji | juokavai | juokaudavai | juokausi |
| 3p.sg. | juokauja | juokavo | juokaudavo | juokaus |
| 1p.pl. | juokaujame, juokaujam | juokavom, juokavome | juokaudavome, juokaudavom | juokausim, juokausime |
| 2p.pl. | juokaujate, juokaujat | juokavote, juokavot | juokaudavote, juokaudavot | juokausit, juokausite |
| 3p.pl. | juokauja | juokavo | juokaudavo | juokaus |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | juokaučiau | juokautumėme, juokautume, juokautumėm |
| 2p. | juokautumei, juokautum | juokautumėt, juokautumėte |
| 3p. | juokautų | juokautų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | juokaukim, juokaukime | |
| 2p. | juokauki, juokauk | juokaukite, juokaukit |
| 3p. | tejuokauja, tejuokaujie | tejuokauja, tejuokaujie |