|
|
|
|
литовский словарь / suburkuoti | | suburkúoti (suburkúoja, suburkãvo) заворковать/ворковать; karvẽlis suburkãvo — голубь заворковал
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | suburkuoju | suburkavau | suburkuodavau | suburkuosiu |
---|
2p.sg. | suburkuoji | suburkavai | suburkuodavai | suburkuosi |
---|
3p.sg. | suburkuoja | suburkavo | suburkuodavo | suburkuos |
---|
1p.pl. | suburkuojam, suburkuojame | suburkavome, suburkavom | suburkuodavom, suburkuodavome | suburkuosime, suburkuosim |
---|
2p.pl. | suburkuojat, suburkuojate | suburkavot, suburkavote | suburkuodavot, suburkuodavote | suburkuosite, suburkuosit |
---|
3p.pl. | suburkuoja | suburkavo | suburkuodavo | suburkuos |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | suburkuočiau | suburkuotume, suburkuotumėm, suburkuotumėme |
---|
2p. | suburkuotumei, suburkuotum | suburkuotumėte, suburkuotumėt |
---|
3p. | suburkuotų | suburkuotų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | suburkuokime, suburkuokim |
---|
2p. | suburkuoki, suburkuok | suburkuokit, suburkuokite |
---|
3p. | tesuburkuoja, tesuburkuojie | tesuburkuojie, tesuburkuoja |
---|
|