|
|
|
|
литовский словарь / sušvytuoti | |
sušvytúoti (sušvytúoja, sušvytãvo)
1. (sumosuoti) замахать/махать;
2. žr. sušvytruoti
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | sušvytuoju | sušvytavau | sušvytuodavau | sušvytuosiu |
|---|
| 2p.sg. | sušvytuoji | sušvytavai | sušvytuodavai | sušvytuosi |
|---|
| 3p.sg. | sušvytuoja | sušvytavo | sušvytuodavo | sušvytuos |
|---|
| 1p.pl. | sušvytuojame, sušvytuojam | sušvytavome, sušvytavom | sušvytuodavom, sušvytuodavome | sušvytuosim, sušvytuosime |
|---|
| 2p.pl. | sušvytuojate, sušvytuojat | sušvytavote, sušvytavot | sušvytuodavot, sušvytuodavote | sušvytuosit, sušvytuosite |
|---|
| 3p.pl. | sušvytuoja | sušvytavo | sušvytuodavo | sušvytuos |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | sušvytuočiau | sušvytuotumėm, sušvytuotume, sušvytuotumėme |
|---|
| 2p. | sušvytuotum, sušvytuotumei | sušvytuotumėte, sušvytuotumėt |
|---|
| 3p. | sušvytuotų | sušvytuotų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | sušvytuokim, sušvytuokime |
|---|
| 2p. | sušvytuok, sušvytuoki | sušvytuokite, sušvytuokit |
|---|
| 3p. | tesušvytuojie, tesušvytuoja | tesušvytuoja, tesušvytuojie |
|---|
|
