|
|
|
|
литовский словарь / atšvytėti | |
atšvytė́ti (atšvỹti, atšvytė́jo) отсвечивать; отразить/ отражать
/en/
žr. atšviesti
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | atšvyčiu | atšvytėjau | atšvytėdavau | atšvytėsiu |
|---|
| 2p.sg. | atšvyti | atšvytėjai | atšvytėdavai | atšvytėsi |
|---|
| 3p.sg. | atšvyti | atšvytėjo | atšvytėdavo | atšvytės |
|---|
| 1p.pl. | atšvytime, atšvytim | atšvytėjome, atšvytėjom | atšvytėdavom, atšvytėdavome | atšvytėsim, atšvytėsime |
|---|
| 2p.pl. | atšvytit, atšvytite | atšvytėjot, atšvytėjote | atšvytėdavote, atšvytėdavot | atšvytėsit, atšvytėsite |
|---|
| 3p.pl. | atšvyti | atšvytėjo | atšvytėdavo | atšvytės |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | atšvytėčiau | atšvytėtumėme, atšvytėtume, atšvytėtumėm |
|---|
| 2p. | atšvytėtumei, atšvytėtum | atšvytėtumėt, atšvytėtumėte |
|---|
| 3p. | atšvytėtų | atšvytėtų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | atšvytėkim, atšvytėkime |
|---|
| 2p. | atšvytėk, atšvytėki | atšvytėkite, atšvytėkit |
|---|
| 3p. | teatšvyti, teatšvytie | teatšvyti, teatšvytie |
|---|
|
